Istoriškai vėdinimo įrenginiuose atsiradę filtrai turėjo pirminę funkciją: apsaugoti vidinius komponentus nuo užsiteršimo: tiek organinėmis medžiagomis, kaip vabzdžiai, pūkai ir kt., tiek ir neorganinėmis, kaip pvz. dulkės. Iš pačio filtro buvo reikalaujama visų pirma ne tik apsaugos, bet ir mažų slėgio nuostolių, kurie lemia didesnes energijos sąnaudas. Būtent dėl didelių slėgio nuostolių gamintojai vengia naudoti F7 ir aukštesnės klasės filtrus bazinėse komplektacijose.
Daugumas gamintojų, ypač iš Vakarų Europos, kaip Brink, Wolf, Zehnder, Nillan ir kt. siekia taupyti energiją, nes elektra pakankamai brangi. Todėl naudoja vielinius ar medžiagos formos G3/G4 klasės filtrus standartinėse komplektacijose, kad pasiekti kuo mažesnes elektros sąnaudas vėdinimui. Kadangi visgi klientai norėjo ir geresnės apsaugos, nusprendė įvesti dar vieną filtrą, bet tokį, kur tiktų užterštam pramoninių regionų klimatui, tam puikiai tiko F7 filtras. Kad populiariai atskirtų nuo G3/G4 kai kurie gamintojai jį pavadinimo Pollen arba žiedadulkių filtru.