Ar žinai, kad rekuperatorius naudoja daugiau elektros negu šaldytuvas? Kaip sutaupyti?
Šiuolaikinis energetiškai efektyvus būstas neįmanomas be vėdinimo įrenginio su šilumos atgavimo sistema, populiariai vadinamo rekuperatoriumi. Jis ne tik tiekia šviežią orą ir pašalina užterštą, bet ir atgauna dalį šilumos bei išvalo orą nuo nepageidaujamų teršalų.
Europos Sąjunga siekdama sumažinti energijos sąnaudas vėdinimui 2014 m. išleido efektyvumo reikalavimus vėdinimo įrenginiams (EU 1253/2014), kas padarė nuo 2016 m. ir ypač nuo 2018 m. pagamintus vėdinimo įrenginius ženkliai efektyvesnius tiek šilumos atgavimo, tiek ir elektros sąnaudų prasme.
Jei taupantys iki 2016 ar net iki 2018 m. dar galėjo susimontuoti vėdinimo įrenginius su AC tipo ventiliatoriais, tai dabartiniai turi ženkliai efektyvesnius EC tipo ventiliatorius. Todėl ir elektros sąnaudos senesnės ir naujesnės kartos rekuperatorių skiriasi.
Populiaresnių rekuperatorių deklaruojamos elektros sąnaudos 100 kv.m šildomo ploto:
* – reikalingas specialus pultelis ar daviklis nesantis sandartinėje komplektacijoje. Pateikdami energijos sunaudojimą dalis gamintojų gudrauja. Formulėje yra koeficinetas, kuris mažina sąnaudas pagal valdymo tipą. Tačiau norint panaudoti tas funkcijas reikia papildomai įsigyti brangesnius pultelius arba išorinius daviklius. Todėl standartinio rekuperatoriaus sąnaudos būna didesnės
Atsižvelgiant į tai, kad išoriniai davikliai (pvz. C02) paprastai nepajungiami, naujos kartos rekuperatoriaus metinės el.sąnaudos 100 kv.m yra ribose nuo 215 iki 420 kWh. Senesnės kartos rekuperatorių su AC tipo varikliais el.sąnaudos bus dar didesnės.
Palyginimui neefektyvaus šaldytuvo LG GBB72SWDMN metinės sąnaudos 269 kWh, kiek efektyvesnio Electrolux LNS9TD19S 171 kWh.
Kaip sutaupyti
1. Sumažinti vėdinimo intensyvumą, kai jo nereikia
Žmogui pagal normas reikia min. 36 m3/h arba 10 l/s šviežio oro. Todėl vėdinant svarbu sumažinti vėdinimo intensyvumą (greitį), kai patalpose sumažėja žmonių kiekis.
Daugumas rekuperatorių turi taip vadinamą kalendorinį valdymą. Todėl galima nustatyti vėdinimą pagal jūsų gyvenimo grafiką, pvz. minimizuoti, kai išeinate į darbą ar sumažinti kada patalpose tik dalis šeimos narių.
Pav. Kalendoriaus nustatymai Komfovent sistemoje
Jei valdymo pultelis primityvus (galima nustatyti tik greičius), reikia neužmiršti išeinant sumažinti vėdinimą ar jį išjungti. Beje šaltu metų laiku yra sudiegtos apsaugos, kuriuos neleidžia išjungti rekuperatoriaus ilgiau nei valandai, kad neužšaltų. Atskiri gamintojai taip pat išėmę visiško išjungimo funkciją.
Mažesnis vėdinimo intensyvumas, ne tik sumažina ventiliatorių elektros sąnaudas. Esant mažesniems oro greičiams per šilumokaitį, jo efektyvumas didėja, t.y. sugrąžinama daugiau šilumos.
2. Išjungti elektros šildytuvą arba sumažinti tiekiamo oro temperatūrą
Norint užtikrinti tiekiamo oro komfortą, nemažoje dalyje rekuperatorių yra sumontuoti elektriniai šildytuvai, kurių galia nuo 600 iki 1600 W, priklausomai nuo modelio ir dydžio. Jie skirti pašiltyti orą iš po šilumokaičio, kurio temperatūra gali svyruoti nuo 14C iki 18C, priklausomai nuo rekuperatoriaus modelio, iki pageidaujamos, pvz. 22C, temperatūros. Šaltuoju laikotarpiu tokio šildytuvo elektros sąnaudos viršija ventiliatorių elektros sąnaudas. Šildyti orą elektra yra žymiai brangiau nei kitomis kuro rūšimis.
LModernių rekuperatorių šilumos atgavimo efektyvumas siekia 80% ir daugiau, todėl oro temperatūra po šilumokaičio įprastai viršija 17C, todėl galima atsisakyti oro šildymo funkcijos pasirenkant pvz. ECO rėžimą Komfovent įrenginiuose ar išjungiant oro šildymą kituose.
Pav. EKO rėžimo nustatymai Komfovent rekuperatoriuose
Problematiškiau su senais rekuperatoriais, kur šilumos atgavimo efektyvumas gali būti 64-73%. Šildytuvo išjungimas gali sukelti diskomfortą, tačiau norimą tiekiamo oro temperatūrą galima sumažinti pvz. iki 18C.
3. Sumažinti vėdinimo intensyvumą itin šaltu oru
Šis metodas taikomas rekuperatoriams su plokšteliniu šilumokaičiu, kurie naudoja pirminio oro šildytuvą. Įprasti plokšteliniai šilumokaičiai pradeda užšalti prie neigiamų termperatūrų, todėl gamintojai sumontuoja pirminius šildytuvus, kurie lauko orą sušildo iki -2…0C. Esant dideliems šalčiams, pvz. -10 ir daugiau elektros sąnaudos šauna į viršų. Itin šaltomis naktimis galima sumažinti vėdinimo intensyvumą ir padidinti, kai oro temperatūra padidėja (pvz. dieną).
Pašildytuvų galia įprastai yra nuo 300 iki 1600 W, todėl per vieną naktį gali sunaudoti nuo 1.5 iki 12kWh elektros energijos. Išmanesni rekuperatoriai turi šilumokaičio apsaugos nuo apledėjimo algoritmus (oro srauto mažinimas, tiekiamo oro laikinas stabdymas ir kt.). Verta pasidomėti prieš šildymo sezoną.
4. Laiku keisti ar/ir naudoti mažesnio pasipriešinimo filtrus
Užsiteršę filtrai sukelia didesnį sistemos pasipriešinimą. Todėl norint išlaikyti atitinkamą oro srautą, rekuperatoriaus ventiliatoriai naudoja daugiau galios.
Pvz. Brink Flair rekuperatoriaus instrukcijoje patiekiama, kad esant 250 m3/h srautui ventiliatoriai naudoja 47W galios jei oro srauto perkrytis 59 Pa ir 69W, jei 148 Pa, t.y. net 47% daugiau.
Pav. Informacija Komfovent sistemoje
Filtrus rekomenduojama keisti pagal pultelio rodmenis. Tačiau dažniausiai filtrų užterštumas nustatomas pagal laikamatį, todėl skirtingose vietovėse filtrai užsiteršia skirtingai. Dažniausiai rekomenduojama keisti du kartus per metus: prieš ir po šildymo sezono. Filtrus vieliniu rėmeliu, bei filtrines medžiagas galima keletą kartų prasiurbti prieš keičiant.
Sumažinti oro pasipriešinimą galima panaudojant ir žemesnio efektyvumo G3-G4 (Coarse) klasių filtrus, vietoje efektyvių F7 (ePM2.5-ePM1) ar M5-M6 (ePM10) klasių filtrų.
Žemesnio efektyvumo filtrai ne tik turi geresnius pradinio slėgio kritimo parametrus bet, kadangi praleidžia daugumą smulkiųjų dalelių, tarnauja ilgiau. Šis variantas galimas tik gyvenant švariose vietovėse, kur oro užterštumas mažas (t.y. mažose gyvenvietėse, toliau nuo industrinių zonų, kelių, bei kur nekūrenama kietu kuru). Kitaip tariant, jei lauke esančio oro kokybė tenkina, tai perteklinis jo filtravimas nereikalingas.