Kaip nesuklysti renkantis rekuperatorių. Garantija ir eksploatacija
Šioje dalyje peržvelgsiu tai, apie ką dažniausiai nepagalvojama perkant vėdinimo ir bet kurį kitą įrenginį. Garantinį ir pogarantinį aptarnavimą, bei eksploataciją.
1. Garantinis aptarnavimas
Visa įranga gali gesti ir genda. Silpniausia grandis: automatika ir jos komponentai. Ne viena kompanija yra keitusi jutiklius, automatikos plokštes ar pultelius jau išleistiems rekuperatoriams. Todėl užklausti tiekėjo, kas atliks garantinį aptarnavimą ir per kokį laiką.
Pvz. pakaitinių ventiliatorių tiekimas iš gamyklos gali trukti 30 dienų ir daugiau, jei neturi sandėlyje. Tad jei nėra išdirbtas garantinio serviso procesas, tai galite be vėdinimo likti pakankamai ilgai.
Montuotojas paprastai tiesiog sumontuoja įrangą, jie neatsako už įrangosveikimą, jei nesutariate kitaip.
2. Pogarantinis aptarnavimas
Perkant vėdinimo įrenginį ir jį tinkamai prižiūrint normalu tikėtis, kad jis veiks 7-10 metų. Todėl svarbu ir tai, kad bus pasibaigus 2 ar 5 metų garantijoms. ES yra įpareigojusi pasirūpinti gamintojus atsarginėmis dalimis 10 metų po gamybos pabaigos. Bet atsiranda nemažai naujų įmonių, kurių veiklos istorija tiek nesiekia…
Pakaitinės dalys nėra labai pigios, pvz. ventiliatoriaus savikaina 30-100 €, automatikos 60-300 €. Kaina, kurią mokėsite tiekėjui galite dauginti iš 2. Bet didesnė problema, kad šių komponentų nerasite elektronikos parduotuvėje. Automatika gali būti unikali, tad gamintojo ar jo atstovo užsidarymo atveju gausite pirkti naują rekuperatorių.
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad reikia vengti naujų produktų rinkoje. Tačiau sutikime, kad rizika yra didesnė, jei tai yra naujas gamintojas ar naujas jo atstovas, kuriame dirba 1-2 žmonės, pradėjo tiekti naują produktą į rinką. Šiandien jis yra, o rytoj… Tai rizika, kurią turėtumėte įsivertinti ir galimai gauti geresnę kainą, jei jau rizikuojate.
3. Eksploatacijos kaštai
Daugumas gamintojų kuria „buitinius“ rekuperatorius, kad juos būtų patogu aptarnauti, esant reikalui pakeisti sugedusį komponentą. Sudėtingesnių komponentų keisti pačiam, jei nesate elektrotechnikas, nerekomenduojama, bet pats aptarnavimas nėra sudėtingas ir galima atlikti nesunkiai pačiam.
Techninėje dokumentacijoje pateikiamos instrukcijos, kaip turi būti prižiūrimas vėdinimo įrenginys. Be pagrindinių komponentų, yra besidėvinčios dalys, reikalaujančios periodinio keitimo.
Pagrindinės besidėvinčios dalys rotoriniam įrenginiui yra rotoriaus diržas, bei šepetėliai ar kt. rotoriaus izoliacinė medžiaga.
Dėl rotoriaus diržo kaip ir aišku. Jam nutrūkus šilumos regeneravimas iš ištraukiamo oro baigsis ir galimai turėsite nemažus šilumos nuostolius. Daugumas įrenginių turi rotoriaus sukimosi indikatorių, todėl nutrūkus diržui būsite informuoti klaida. Žiemos metu, taip pat stabdys oro tiekimą, nes tiekiamos oro temperatūra nukris žemiau leistinos ribos.
Šepetėliai, ar kita izoliacinė juosta yra skirta užtikrinti rotoriaus sandarumą, tačiau nuo trynimosi jie dyla ir todėl vidinis sandarumas krenta. O tai reiškia mažesnį realų šilumos atgavimą, bei didesnį ištraukiamo ir tiekiamo oro maišymąsi. Paprastai vidinis sandarumas rotoriaus yra kažkur tarp 2 iki 5 proc., bet dylant izoliacijai jis linkęs augti.
Jei pirksite retesnį rekuperatorių Lietuvoje gali tekti pirkti originalius gamintojo filtrus. Jei komplektas kainuos 60 EUR, reikia keisti 3 kartus per metus, tai reiškia 180 EUR metams arba 1800 EUR per visą eksploatacijos laikotarpį. Aukštos kokybės pakaitiniai filtrai gali gerokai sumažinti eksploatacijos kaštus…
Lietuvoje 2017 m. buvo populiariausi šių gamintojų „buitiniai“ rekuperatoriai: Komfovent, Brink, Flexit, Systemair ir Zhender. Kiti didesni tiekėjai: SALDA, Vallox, Prana, Meltem, Dantherm. Populiariausias nereiškia geriausią aptarnavimą, bet… bent jau būsite ne vienas toks