Kas sudaro rekuperatoriaus kainą arba kaip nusipirkti kokybišką
Rekuperatoriaus, kaip ir kiekvieno daikto kainą sudaro:
- Gaminio sukūrimo kaštai;
- Komponentų savikaina;
- Gamybos kaštai;
- Gamintojo marža;
- Distributoriaus marža.
Didžiausią kainos dalį, kaip visada, sumokame kaip gamintojo ir distributoriaus antkainį. Antkainis priklauso nuo daugelio aspektų, vienas iš jų prekės ženklas. Neretai Europos šalyse vyrauja įsitikinimas, kad Vakarų Europos, ypač Vokietijos (pvz. Wolf) ar Švedijos (pvz. Systemair, Swegon) gaminami įrenginiai yra kokybiškesni, tačiau ar taip yra iš tikro?
Realią gaminio savikainą sudaro jo sukūrimo kaštai, komponentų savikaina ir gamybos kaštai. Gamybos kaštai yra kiekvieno gamintojo reikalas. Paprastai jie nesudaro esminės dalies gaminio savikainoje. Rytų Europoje jie mažesni, nes čia mažesnės algos, tuo tarpu Vakarų įmonės geriau automatizavusios procesus.
Svarbiausia savikainos dedamoji dažnu atveju yra komponentų kaštai. Neapsigaukite, daugumas gamintojų, net ir Vokietijos, negamina visko patys. Pagrindiniai komponentai sudarantys rekuperatorių yra šie:
- Ventiliatoriai;
- Šilumokaitis (su pavara (rotorius) arba aptakos sklende (plokštelinis));
- Automatika (su laidais ir jutikliais);
- Korpusas;
- Šildymo elementai;
- Filtrai.
Tačiau didžiausią dalį (90-95%) iš jų sudaro šie elementai: ventiliatoriai, šilumokaitis, automatika bei korpusas. Todėl bet kuris gamintojas, paimdamas bent vieną prastesnį komponentą gali ženkliai sumažinti savikainą. Bei arba taip sumažinti kainą arba pasiimti gauti didesnį pelną iš kliento.
Ventiliatorius. Daugelis gamintojų dėl ES efektyvumo reikalavimų šiuo metu naudoja EC tipo ventiliatorius, todėl tai jau keli metai nėra toks jau ir privalumas. Bendrai tariant visi ventiliatoriai turi kelias kokybės charakteristikas, iš kurių svarbu jų ekonomiškumas (energijos sunaudojimas darbiniame taške) bei tylus veikimas (t.y. garso galios lygmuo tame taške). Kitas momentas: jų patikimumas. Kokybiškas ventiliatorius turi tikėtiną veikimo trukmę apie 8-12 metų, priklausomai nuo jo apkrovimo.
Geriausius ventiliatorius gamina Vokietijos ebmpapst ar Ziehl-Abegg. Daugumas patikimų gamintojų naudoja šių gamintojų ventiliatorius rekuperatoriuose. Beje tarp šių įmonių yra ir Lietuvos gamintojai Komfovent ir SALDA. Jei naudojami pigūs Kinijos, Rytų Europos ar Lenkijos gamintojų ventiliatoriai, rizikuojate, kad ventiliatorių reiks keisti žymiai anksčiau. O ar jį gausite… Čia jau kitas klausimas.
Korpusas. Didžiąją dalį komponentų gamintojai perkasi išorėje, o korpusą gauna kurti ir gaminti patys. Pagrindinės korpusų charakteristikos yra šios:
- Tvirtumas (atsparumas deformacijai);
- Sandarumas (vidinis ir išorinis);
- Filtro konstruktyvo sandarumas;
- Šilumos varža;
- Garso izoliacija;
- Atsparumo korozijai klasė;
- Šalčio tiltelio koeficientas.
Daugumos šių charakteristikų nerasite gamintojo aprašumuose. Išimtis nebent komerciniai agregatai, kurie yra sertifikuoti Eurovent. Tačiau visgi dalį informacijos galite rasti ekologinio projektavimo direktyvos duomenų lape (jį privalo turėti ir patiekti visi gamintojai) arba gamintojo puslapyje:
- Išorinio nuotėkio lygis, parodo, kiek oro praleidžia korpusas. Normalu, kad jis yra iki 1.5%, didesnis pralaidumas rodo prastą konstrukcijos ar surinkimo kokybę, bei potencialiai didesnius jūsų nuostolius.
- Vidinio nuotekio lygis, rodo kiek maišomasi tarp srautų. Kitaip tariant galima pasižiūrėti kiek oro ištraukiamo iš namų grąžinama atgal. Kodėl tai svarbu: ištraukiame kartu ir kvapus ir virtuvės, sanmazgų ir t.t. Plokštelinio šilumokaičio atveju, normalu, kad jis yra iki 1.5% (buitiniuose rekuperatoriuose), rotoriaus atveju: 3-4% (buitiniuose rekuperatoriuose). Verta pastebėti, kad 1-2% rotoriaus atveju yra melas. Siekiant, apsaugoti nuo kvapų patekimo į patalpas, neretai Rotorinio įrenginio atveju oro šalinimas iš san.mazgų daromas atskira sistema.
- Garso izoliaciją parodo Garso galios lygis. Įprastai jis svyruoja 42-50 dB(A). Palyginimui šaldytuvas apie 40 dB(A), indaplovė – 50 dB(A). Gyvenamosiose patalpose rekomenduojama 30-35 dB(A). Atkreipkite dėmesį, kad dalis gamintojų linkę rodyti skleidžiamą garsą 1 ar 3 m atstumu, todėl pateikia patrauklesnius skaičius ????.
Kartu pastebėsiu, kad dalis ypač Centrinės ir Rytų Europos gamintojų yra linkę padailinti duomenis arba pateikti skaičiuotinus… Juos patikrinti galima nebent jie būtų kur sertifikavę pačius įrenginius.
Šilumokaitis. Plokštelinio šilumokaičio mazgą sudaro pats šilumokaitis su aptakos sklende ir jos pavara. Rotorinio šilumokaičio atveju: šilumokaitis su variklio mechanizmu. Įprastai šilumokaičiai daromi iš aliuminio. Dalis plokštelinių dar gaminama iš plastiko. Plastikinis šilumokaitis pasižymi geresnėmis šiluminėmis ir korozinėmis charakteristikomis, tačiau užšalimo atveju jis gali sulūžti. Siekiant grąžinti dalį drėgmės iš ištraukiamo oro žiemą, šilumokaičiai gali būti specialiai dengiami. Entalpinis šilumokaitis gali grąžinti iki 60% drėgmės iš šalinamo oro, sorbcinis – iki 80%. Atitinkamai pats toks šilumokaitis kainuoja 2-3 kartus daugiau, bei tai įtakoja gaminio kainą. Pastaruoju metu rinkoje pasitaiko pigių pakaitalų: „popierinių“ šilumokaičių, kuriuos naudoja pigesni gamintojai. Toks šilumokaitis nepritaikytas didžiajai Europos rinkos daliai ir dėl drėgmės linkęs deformuotis. Tokio šilumokaičio tikėtinas veikimo terminas yra iki 2 metų.
Kokybiškus šilumokaičius įprastai gamina įmonės, kurios sertifikuoja juos Eurovent organizacijoje (https://www.eurovent-certification.com). Yra nemažai manufaktūrų, kurios kopijuoja lyderiaujančias įmones. Tačiau susiduria su šiomis problemomis: kokybės lygmens palaikymas, sandarumas. Bet jie pigesni…
Dėl rotoriaus verta paminėti jo greičio valdymą. Pasitaiko du variantai 0-10V ir on/off. 0-10V atveju reguliuojamas sukimosi greitis, kartu nėra trūkčiojimų, kad tausoja diržą ir prailgina jo naudojimo laiką.
Automatika ir el.dalis. Tai yra kur daugiausiai taupo gamintojai. Tačiau ši dalis dažniausiai genda ir buvo ne vienas atvejis, kai net rinkos lyderiai keitė valdymo komponentus. Įprastai būna dviejų tipų: sukurta paties gamintojo, ar perkama išorėje (Siemens, Regin ir kt.). Nuo plokštės funkcionalumo priklauso ne tik valdymo galimybės, tai pat galimybė sutaupyti energijos. Paprasčiausių automatikų atveju yra keletas išėjimų išoriniam ventiliatorių valdymui, priešgaisriniam signalui, bei galimai vienam CO2 ar RH dalikliui. Tokios automatikos savikaina maža ir norint pvz. nustatyti kalendorinį valdymą, reikia pirktis papildomą valdiklį. Išmanioje rekuperatoriaus valdymo sistemoje yra bent 3 temperatūros davikliai, galimybė pajungti 2 išorinius RH ar CO2 daviklius, sklendžių pavarų pajungimai, elektrinio šildytuvo (išorinio ar vidinio) pajungimai, filtrų užterštumo slėginiai davikliai, pastovaus oro srauto ir slėgio davikliai, bei eilė suprogramuotų funkcijų, kurios leidžia optimizuoti įrenginio veikimą, t.y. taupyti energiją.
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vidinius komponentus? Įprastai rekuperatoriaus gamintojas duoda 2 metų garantiją, retesniais atvejais gausite 5. Sugedusius komponentus galima įsigyti tik gamintojo, neretai tai problematiška ir tenka iš naujo pirkti visą įrenginį. Kokybiškas rekuperatorius veikia 10 metų ir daugiau, jei jis yra tinkamai prižiūrimas. Vienas iš tokių elementų yra savalaikis kokybiškų filtrų keitimas