Kokiu oru mes kvėpuojame?
Oro užterštumo tema neseniai buvo plačiai diskutuojama. Tiesa sakant, vien dėl automobilių taršos mokesčio. Spaudoje nuskambėjo vienas argumentas: „Mūsų oras pakankamai švarus, todėl, atseit, mokestis nereikalingas“. Dėl oro švarumo suabejoti privertė silpnas „rūkas“ vienbučių namų kvartale, bei kaimyno kieme užkurta Mazda 6. Tai kokio švarumo oras yra Lietuvoje?
Oro užterštumas Lietuvoje matuojamas keliuose punktuose už juos atsakinga Aplinkos apsaugos
agentūra. Visą informaciją ir statistiką galite rasti jos tinklapyje: http://gamta.lt. Pagrindiniai rodikliai, kurie matuojami: Kietųjų dalelių (KD10 ir KD2.5), anglies monoksido, sieros dioksido, azoto dioksido ir ozono koncentracija. Gaila, kad nematuojama KD1 kietųjų dalelių koncentracija. Taipturėtume dar aiškesnį oro užterštumo paveikslą.
Aplinkos apsaugos ataskaitoje (čia ir toliau naudojama informacija iš http://oras.gamta.lt/files/Oro_kokybes_Apzvalga_2018.pdf) rašoma, kad „Lietuvoje ir Europoje per pastaruosius keletą dešimtmečių sėkmingai pavyko sumažinti tokių teršalų kaip sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO) ir azoto oksidai (NOx) koncentracijas. Tačiau aplinkos ore iki šiol išlieka daug kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 bei ozono (O3), kurie kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Šalies didžiuosiuose miestuose pastaraisiais metais taip pat fiksuojama didelė policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno koncentracija.”.
Kas tos kietosios dalelės? Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Pagrindiniai kietųjų dalelių taršos šaltiniai yra transporto eismas, pramoninė veikla ir daugelis degimo procesų, ypač jei deginamas kietasis kuras. Kietųjų dalelių dydis ir cheminė sudėtis priklauso nuo tuo metu esančių taršos šaltinių bei meteorologinių sąlygų. Kietųjų dalelių poveikis sveikatai taip pat priklauso nuo jų frakcijos dydžio – kuo smulkesnės dalelės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnis jų neigiamas poveikis sveikatai. Stambesnės, iki 10 mikrometrų dydžio dalelės (KD10) gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. Smulkesnės, 2,5 mikrometro ir mažesnės dalelės gali prasiskerbti į kraujotakos sistemą, kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją. Netgi labai nedideli kietųjų dalelių kiekiai, esantys aplinkos ore, turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai.
1 pav. Kietųjų dalelių įsiskverbimas į organizmą. Kuo mažesnės dalelės tuo toliau patenka.
2 pav. Kietųjų dalelių orientaciniai dydžiai
Todėl nenuostabu, kad dalelių kiekis padidėja, esant šaltam orui, kai pradedame šildyti savo būstus, ar daugiau naudojame automobilius. Pavojingiausias metas, kai įsivyrauja sausi, šalti orai bei yra silpnas vėjas. Tada užterštumas pradeda didėti šalia intensyvaus transporto ruožų.
Tą patį rodo vidutinių metinių kietųjų dalelių koncentracijos žemėlapiai pagrindiniuose miestuose
3. Pav. Oro užterštumo zonos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://oras.gamta.lt/)
Kaip matyti iš schemų, miesto centrai yra labiausiai užteršti. Nors atrodo, kad daugumoje atveju vidutinių normų neviršijame.
Tendencijos kietųjų dalelių KD10 ir KD2.5 yra gana dviprasmiškos. Vienuose regionuose situacija gerėja, kitose blogėja.
4 pav. Oro užteršimo KD10 kitimas. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://oras.gamta.lt/)
5 pav. Oro užteršimo KD2.5 kitimas. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://oras.gamta.lt/)
Užterščiausios vietos Lietuvoje yra Klaipėda(Šilutės pl.), Vilnius (Žirmūnai, Senamiestis), Kaunas (Petrašiūnai, Dainava). Tiesa, Kaune situacija gerėja.
Didžiausia KD2,5 koncentracija Vilniuje tikėtina Senamiestyje, Naujojoje Vilnioje, Naujininkuose ir kitose vietose, kur daugiausia individualių namų, šildymui naudojančių kietąjį kurą, analogiška situacija Kaune ir Klaipėdoje.
Didžiausia paros KD10 koncentracija buvo nustatyta 2018 m. Šiauliuose, kai siekė 139 µg/m3, bei Kaune, Petrašiūnuose, kai siekė 121 µg/m3 (norma 50 µg/m3). Klaipėdoje Šilutės plente buvo net 61 d per metus kai buvo viršyta dalelių norma. Likusi statistika Aplinkos apsaugos agentūros lentelėje.
6 pav. 2018 m. suvestiniai oro užterštumo duomenys Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://oras.gamta.lt/)
Išskirtiniai įvykiai taip pat įtakoja oro kokybę. Kaune kietųjų daleli normos šoktelėjo Alytaus padangų gaisro metu.
7 pav. 2019-12-20 m. suvestiniai oro užterštumo duomenys (Alytaus gaisro metu) Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://oras.gamta.lt/)
Efektyvus oro filtravimas – švaraus namų oro pagrindas
Rekuperatoriuose naudojami filtrai, priklausomai nuo jų tipo, gali išvalyti tiekiamą orą ir pasiekti kokybiško ir sveiko oro reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kuo efektyvesnis filtras, tuo didesni jo slėgio nuostoliai, kartu ir elektros išlaidos vėdinimui. Todėl nemaža dalis gamintojų deda standartiškai žemesnio efektyvumo filtus. Taip pat yra rekomenduojama nepersistengti: neapsimoka dėti efektyvių ePM2.5 ar ePM1 filtrų, kai tai nereikalinga.
Jei tiekiamo oro filtras yra Coarse klasės (buv. G3-G4) (SALDA Smarty, Zhender, Wolf, Systemair ir daugelis kitų), tai jo pagrindinė paskirtis apsaugoti jūsų rekuperatorių nuo užsiteršimo. Oras nuo KD10 dalelių valomas mažesniu nei 50% еfektyvumu, t.y. oras bus švaresnis nei lauke, bet kiek, pasakyti sunkiau. KD2.5 dalelių šis filtras nevalo, todėl žiemos metu, užterštose teritorijose geriau keisti jį efektyvesniu.
Jei tiekiamo oro filters yra ePM10 (buv. M5) klasės (dažna opcija Komfovent rekuperatoriusose), tai prie jo nurodomas ir KD10 dalelių filtravimo efektyvumas. Yprastai jis svyruoja tarp 50 ir 70%. Su tokiu filtru net ir labiausiai užterštą dieną, teorinė KD10 dalelių koncentracija tiekiamame ore neviršys rekomenduojamos. Tačiau šis filtras KD2.5 daleles dažnai filtruoja mažu efektyvumu. Vidutiniškai kažkur 5-30 proc. Daugeliu atveju galimai turėsite kokybiškesnį orą savo patalpose, tačiau labiausiai užterštose vietovėse (šalia kelių, jei kaimynai kūrena nekokybišku kietu kuru) rekomenduojami efektyvesni filtrai.
Daugumas gamintojų (Flexit – standartiškai, Systemair, SALDA, Komfovent ir kt. kaip opcija) siūlo ePM2.5 ar ePM1 (buv. F7) klasės filtrus. Jie KD2.5 daleles valo nuo 65% iki 85% efektyvumu. Tokiu atveju net ir užterštą dieną mėgausitės kokybišku oru.
CleanFilter filtrų rinkiniuose esantis ePM1 70% filtras yra vienas efektyviausių tokio tipo filtrų filtruojantis KD2.5 daleles 85% efektyvumu, o pavojingiausias KD1 (jų nematuoja) – 70%. Tokiu atveju šis filtras efektyviai valo net daleles susidarančias smogo metu.
Mėgaukitės sveiku oro visą žiemą. Tik gaila, namuose ar gamtoje ☹
P.S. Koks oras šiandien pasitikrinkite: Aplinkos Apsaugos Agentūros žemėlapyje http://193.219.53.11/ap3/